- išpurkoti
- išpur̃koti tr. BŽ89 išvalgyti: Vaikas išpur̃kojo visą dubenį košės Š. \ purkoti; atsipurkoti; išpurkoti; pripurkoti; supurkoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
atsipurkoti — atsipur̃koti Š atsivalgyti: Ragaišio tai atsipur̃kojo kas tik norėdamas Dkk. purkoti; atsipurkoti; išpurkoti; pripurkoti; supurkoti … Dictionary of the Lithuanian Language
pripurkoti — pripur̃koti intr. privalgyti: Pripur̃kojo, pripur̃kojo, ir eina sau Rk. Ragaišio tai jau pripur̃kosma Dkk. purkoti; atsipurkoti; išpurkoti; pripurkoti; supurkoti … Dictionary of the Lithuanian Language
purkoti — pur̃koti, oja, ojo tr. 1. valgyti su apetitu: Srebia žalibarščius, pur̃koja košę Kp. O bernelis – kad valgo, kad purkoja! B.Sruog. Pur̃kokim ragaišį, duonos namie rasma Dkk. 2. taršyti, plėšyti, gadinti: Ką čia dabar pur̃koji, visas sušilęs! Tršk … Dictionary of the Lithuanian Language
supurkoti — supur̃koti tr. 1. suvalgyti: Kaip sėdo, ir supur̃kojo pusę sūrio Brž. Spėjau paduoti, tuojau supur̃kojo visą mėsą Kp. Jis bet ką supur̃kos Kp. Argi tu supur̃kosi vienas?! Pl. 2. sudraskyti: Šuniūkštis supur̃kojo visai gerą skarelę Brž. Įšoko… … Dictionary of the Lithuanian Language